Charles de Gaulle oro uostas
Iš Vilniaus atskridome AirBaltic kompanijos lėktuvu į Charles de Gaulle oro uostą. Tai vienas svarbiausių oro uostų Paryžiaus priemiestyje. Jis sudarytas iš atskirų terminalų, į kuriuos patekti galima įsėdus į traukinuką. Iš oro uosto į Paryžių galima nuvažiuoti Traukinaisi PER, autobusais, taksi automobiliais. Mes pasirinkome traukinių maršrutą, jie važiuoja iš pirmojo ir antrojo terminalų. Bilieto kaina vienam asmeniui iki Paryžiaus kainuoja 8.90 eurus. Pati kelionė trunka apie 35 minutes. Iki bilietų kasų ir PER traukinių stočių yra iškabintos nuorodos, todėl lengvai ir nesunkiai iki ten nukeliausite. Jei tiksliai nežinote kaip nuvažiuoti iki tam tikros Paryžiaus vietos, visada galite pasiklausti informacijos skyriuje. Iš oro uosto mes turėjome nuvažiuoti iki Charles de Gaulle Etoile sustojimo. Pasiklausę sužinojom, kad link miesto juda PER B linijos traukiniai. Nusipirkęs bilietus įsėdome į traukinuką ir išvažiavome. Bet jis tiesiogiai mūsų neveža iki reikiamo sustojimo. Pirmasis sustojimas kuriame turėjome persėsti į kitą traukinį buvo Chatelet Les Halles. Čia turėjome surasti PER A arba metro 1 linijos traukinį. O tai reiškia, kad reikia pereiti į kita peroną, nes metro linijos, kaip ir PER traukiniai turi atskirus kelius ir nevažinėja keli viename. Taip tikrai nepasiklysite ir nesumaišysite.
Pasiekę galutinę stotelę ėjome link išėjimo. Lauke tik išlipus atsivėrė Paryžiaus Triunfo arkos vaizdas. Kažkas įspūdingo. Susikambinam su Yvan'u, jis dirba bare iki 2val. nakties, dar turim apie keturias valandas laiko, kol ateis mūsų pasitikti. Prisėdę ant suoliuko sukrimptom Lietuviškus riestainius ir leidomės link pačios triumfo arkos. Nuėjome prie kasų, bet su mūsų didelėmis kuprinėmis niekas neleidžia kopti į viršų :)m ką gi lieka tik panorama iš apačios. Teks nueiti kitą dieną. Prabėgo šiek tiek laiko ir mes judame link paskutinio metro sustojimo, kur turėsim susitikti su Yvan'u, bet šį kartą jau peščiomis. Praeiname pro gražų didelį parką, bet vakare jis užrakintas, belieka pasigrožėti vaizdu už tvoros. Atėję ieškom suoliukų kur prisėsti, nes nuovargis daro savo, o ir užkąsti norisi. Galvojam nueiti į vieną mažą italų restoraną, ten nusipirkti pavalgyt, pasėdėti ir pratempti šiek tiek laiko.
Taip ir sulaukėm Yvan'o, jis pasitiko mus su savo drauge prie metro sustojimo. Dar šiek tiek paėjom ir mes jau namuose. Kaip gera yra prisėsti, po įtemptos dienos. Dar apie valandą pašnekėjom ir keliavom miegoti. Akys pačios merkėsi.