Pusryčiai
Namuose atsikėlę išgėrėme rytinės kavos, susiruošėm ir iškeliauvom į miestą. Pakeliau dar pavalgėme pusryčius mažoje kavinukėje netoli namų. Užėjome išgerti kavos su pienu ir suvalgyti didelį sumuštinį pagamintą su prancūzišku batonu. Paryžiuje vaikščiodami gatvėmis pamatyse nemažai tokių mažų ir jaukių kavinukių. Visuomet galite užsukti eidami pro šalį. Būten čia pajausite tą prancūzišką dvasią ir žmonių šiltumą. Visada su šypsena, maloniu aptarnavimu. Sėdėjome ir gėrėjomės aplinka lėtai valgydami. Iš ka-kur atsirado rubuolis katinas, kuris pavakštinėjęs kavinėje pritūpė ant palangės netoli mūsų. Greičiausiai kavinės šeimininkai prisijaukinę, nes niekas jo net negalvojo varyti lauk. Įsivaizduokite tokią situciją Lietuvoje ;).
Luvras
Penktadienis. Kelionė link Luvro. Kaip ir planavome pasilikome nemažai laiko pačiam muziejui, bet į vidų patekom tik 18 val. vakaro ir žinoma nemokamai. O iki to laiko vaikštinėjom lauke ir gėrėjomės įrengtais sodais, poilsio kampeliais. Įdomu tai, kad čia buvo pastatytops kėdės, o ne suoliukai, kurias buvo galima pasistatyti ten kur nori. Ar prie fontano, ar atokiau pavėsyje.
Į muziejų įėjimas kainuoja 9 eurus, bet penktadieniais nuo 6 valandos vakaro jaunimui iki 26 metų įėjimas nemokamas. Taip pat pirmąjį mėnesio sekmadienį visi į muziejų gali įeiti nemokamai. Aš pirmą kartą buvau tokio dydžio muziejuje, kur tiek daug visokiausių eksponatų. Žiūrint į muziejaus planą norisi aplankyti nemažai, bet tai sunku padaryti. Bet dauguma vietų aplankiau. Aišku, kažkur tik prabėgom, ka-kur šiek tiek įsigilindamas į ekspuonuojamus darbus. Pirmoji vietą buvlo tapybos darbai. Didžiausios salės įrengtos eksponuoti įviaurių autorių darbus, o ką kalbėti apie jų dydį.
Eifelio bokštas
O po Luvro keliavome link Eifelio bokšto. Turbūt nereikia aiškinti apie šią Paryžiaus ir žinoma pačios Prancūzijos įžimybę. Pats bokštas buvo sukurtas inžinieriaus Gustave Eiffel 1889 metų pasaulinės parodos lankytojams nustebinti ir Paryžiaus horizontui laikinai paįvairinti. Tai buvo aukščiausias pasaulio statinys iki 1931 metų, kai buvo baigtas Niujorko Empire State Building.
Dienos metu Eifelio bokštas nebuvo toks įspūdingas kaip vakare. Kai tolumoje žvilgtelėdavome į patį bokštą, jis atrodydavo tiesiog paprastas aukštas statinys, bet vakare sutemus ir įsijungus apšvietimui, jo konstrukcijos atrodė įspūdingai. Manau, kad patį bokštą pamatyti ir pasikelti į viršų reikėtų tik vakare, nes tik tuomet atsivers jo tikrasis grožis.
Bokštas sudarytas iš trijų aukštų. Pirmojo ir antrojo į kuriuos galima patekti tiek liftu, tiek laiptais ir trečiojo, į kūrį kelia tik liftas. Norint nusipirkti bilietą, reiks pastovėti nemažoje eilėjem nes norinčių daug.