Kelionė į tolimąją Afriką ir dar mažai mums žinomą Džerbos (Djerba) salą prasidėjo vėsią šeštadienio popietę. Nors lėktuvas Iš Vilniaus oro uosto turėjo pakilti 11:25, oro uoste buvau jau prieš 10 valandą. Susikrovęs lagaminą ir pasiėmęs į kuprinę foto ir video techniką laukiau, kol atvažiuos draugas. Tuo metu po truputį pradėjo rinktis kiti keliautojai. Sulaukėme kelionių organizatoriaus atstovo, pasiėmę skrydžio bilietus ir viešbučio rezervavimo dokumentus nuėjom registruotis skrydžiui. Skrydis vykdomas iš naujojo terminalo. Perėjus pasų kontrolę ir daiktų patikrinimą teliko laukti tik kol būsim pradėti laipinti į lėktuvą. Aišku netyčiom kuprinėje turėjau du mineralinio vandens buteliukus. Juos teko palikti šiukšlių dėžėje, nes pagal naujas Europos sąjungos skrydžio saugumo direktyvas skysčių patekimas į lėktuvo saloną yra ribojamas. Nepamirškite įsidėti į registruojamą lėktuvo bagažą. Kol laukėm laipinimo į lėktuvą nusileidom iki kavinės pirmajame aukšte, atsigėrėm švyturio alaus. Dar sužaidėm žaidimų automatu :).
Laikas keliaut į lėktuvą. Oro uosto darbuotojos suregistruoja keleivius ir mes štai jau autobuse, kuris nuveža iki lėktuvo, nors įdomu kodėl nenaudojami šliužai.

Skrydis truko šiek tiek trumpiau negu 4 valandas. Skrendant lėktuve gavom užkandžių ir gėrimų. Vilniuje palikom sniegą ir stiproką vėją. Kiek vėliau sužinojom, visą atostogų laikotarpį Lietuvoje buvo prastas oras.

Lėktuvas leidžiasi, užsidega lemputės prisisegti saugos diržus. Viskas vyko labai sklandžiai, nusileidom be jokių netikėtumų. Pasiėmėm daiktus ir keliaujam į oro uostą. Kol artėjome prie oro uosto, suskaičiavau apie 8 stovinčius boeng lėktuvus. Prie įėjimo pasitiko darbuotoja išdalinusi imigracijos lapelius, kuriuos turėjome užpildyti. Pirmoji dalis atiduodama atvykus, antroji išvykstant. Jei antrąją ir pamestumėm, tai nebūtų problemos, nes ją ir vėl galima gauti, bet ją būtina pateikti išvykstant. Kaip ir reikėjo tikėtis, turistų iš ties nemažai. Kol pildėm imigracijos korteles eilės judėjo ne taip jau greitai. Stovint oro uoste pasidarė karšta. O bendrai visų lietuvių pasų kontrolė užtruko apie dvi valandas, kaip vėliau išsiaiškinom, pasieniečiai pirmą kartą pamatę mūsiškus pasus aiškinosi ar mums tikrai nereikia vizų ar mes iš Lietuvos, o ne iš Latvijos ir t.t. Bet pagaliau, pasiėmę bagažą, žinoma tik nesumaišykite lagaminų ir pasitikslinkite ar savo pasiėmėte, nes taip jau nutiko, kad atsirado identiški du lagaminai ir jie susimaišė :). Aišku gerai, kad būtent iš mūsiškio lėktuvo. Žengiam pro paskutinį praėjimą ir kitoje pusėje mūsų laukia novaturo atstovai. Mes paskutiniai, einam link autobusų kurie mus išvežioja į viešbučius.

Į viešbutį atvykome jau vakarop. Didesnė dalis lietuvių apsistojo šiame viešbutyje. Prie durų pasitiko "animation" komanda (taip jie vadina darbuotojus kurie užima svečius) skambant vietinei muzikai. Pasiėmėm raktus, dar prieš tai atsigaivinom gėrimais kuriuos atnešė viešbučio patarnautojas ir nukeliavom į kambarį.
Truputį apie patį viešbutį.

Viešbučio teritorija nėra maža, sudaryta iš kelių gyvenamųjų kompleksų. Kaip sužinojom prieš perkant kelialapius - rekonstruotas 1998 metais. Tai kaip mus informavo, jaunimui tiks :). Na ten buvo du baseinai, vienas po atviru dangumi, kitas uždaras. Taip pat truputis treniruoklių, stalo tenisas, lauko teniso aikštynai, galima žaisti rankinį, mini golfą. Vakarais apsilankyti diskotekoje. Na jei kalbant apie lauko ar stalo tenisą, tai tikrai nesitikėkite gauti kokybiškas raketes, ar gerai išsitempti stalo teniso tinklelį. Tai jau seniai reikalauja pakeitimo ar meistro rankų. Na bet dėl to per duag niekas nesijaudina. Taip pat viešbutis turi SPA centrą, kur galima užsisakyti įvairias procedūras.

Vakare susitikimo su kelionių organizatoriaus atstovais. Gavom dovanų marškinėlius universalaus dydžio XXL :), kad būtų paprasčiau ir nereikėtų peštis dėl kiekvieno. Tuomet sužinojom informaciją apie patį Tunisą, Džerbos salą, viešbutį ir žinoma apie organizuojamas keliones. Sąraše jų buvo šešios, bet tik vienintelę pasirinkom. Kelionę į Sacharą. Jos kaina buvo 145DT plius 50DT už pajodinėjimą kupranugariais ir džipais. Taip pat turėjom tą pačią dieną apsispręsti ir apie kita keliones iš karto. Taigi turite jau žinoti kur norite važiuot.

Organizuojamų kelionių sąrašas:

Na kalbant apie visas pasiūlytas keliones apsistojom tik prie vienintelės Sacharos, tuo metu galvojau apie savo kolegės pasakojimus ir patarimus bei rekomendacijas dėl kurių paskui tikrai nesigailėjau :).

Tuo mūsų pirmoji diena keliauja prie pabaigos. Esam šiek tiek pavargę po kelionės lėktuvu, laukimo oro uoste, važiavimo link viešbučio. Laikas keliauti miegot.

Rytas prasidėjo apie devintą valandą :), pusryčius suspėjam pavalgyti nes jie viešbutyje būna iki 09:30. Kiti kurie buvo pasirinkę apžvalginę kelionę po Džerbos salą, išvažiavo jeigu neklystu 07:45. O mes džiaugiamės, kad nereikėjo taip anksti keltis. Po pusryčių, pasigavom taksi automobiliuką ir važiavom pasižvalgyti po apylinkes iki antrojo pagal dydi Miduno miestelio. Važiavom keturiese, taip pigiau ir žinoma smagiau. Atstumas iki jo maždaug 6km, o nuo mūsų viešbučio visa kelionė kainavo maždaug 2,50 DT. Noriu priminti, kad vienas dinaras yra lygus mūsų dviem litams. Taigi jei įdomu kiek viskas kainuoja mūsų pinigais, visas kainas dauginkit iš dviejų. Taksistas mus išleido miestelio centre. Taip prasidėjo mūsų kelionės gatvelėmis aplink įvairiausias parduotuvėles, kur vietiniai prekeiviai siūlė užeiti apsižvalgyti. Dažniausiai pasitaikančios frazės "Where are you from? France, Deutch, Ceska, Polska....", "My firiend, come in", "Special price for you", "Here it's better quality".
Jeigu prakalbom ape kalbas, tai pasakysiu, kad mokant prancūzų kalbą yra labai puiku, nes jie beveik visi moka kalbeti (buvusi prancūzų kolonija), vokiškai taip pat. Anglų kalba yra propaguojama mažiau, bet kai kurie iš jų gali bent truputį pakalbėti. Dėl rusų... mhm.... gidė mums pasakė, kad nesutiksit visai, bet keliaudami keletą žmonių tikrai aptikom kalbančių bent šiek tiek...
Taigi, pasivaikščioję po miestelį nusprendėm nuvažiuoti į krokodilų fermą ir pasidaryti ekskursiją sau, kur kiti buvo užsisakę pusės dienos apžvalginę kelionę po salą.
O mes susiradom taksi ir paprašėm vairuotojo, kad nuvežtų į krokodilų fermą. Kelionė mums kainavo jei gerai pamenu apie 5 dinarus. Išlipom, o čia pasirodo, kad yra muziejus (Djerba explore) sudarytas iš trijų dalių. Nuėjom prie kasų ir paklausėm kuriuo laiku šers krokodilus. Sužinojom, kad 16 val. tai mums dar buvo likę maždaug dvi su puse valandos. Paklausėm ar galim nusipirkti bilietus ir ateiti vėliau, bet mums patarė, pradėti nuo kitų muziejaus dalių, ir taip sulaukti krokodilų maitinimo laiko.
Bilietas kainavo 12 dinarų kiekvienam. Jokių nuolaidų negavom. Taip pradėjom pažintį su Tunisu ir Džerbos sala.

Pirmoje dalyje susipažinom su raštu, keramika, gobelenais....

Tuomet perėjom į antrąją dalį, kur jau vaikštinėdami pamatėm, kaip tunisiečiai kupranugarių padedami keldavo iš šulinio vandenį, stabtelėjome pasižiūrėti, nusifotografavom prie kupranugario ir keliaujam toliau. Oras nuostabus, saulė šviečia ir šilta. Priėjom pastatą, kur žiedžiami puodai. Lauke šalia tvoros sustatyta nemažas kiekis jau išžiestų didelių puodynių. Einame į vidų, o ten sėdi darbuotojas, kuris pasiruošęs mums parodyti kaip išgaunamos įvairios formos :). Na bet tai mums ne naujiena :). Viduje apžiūrime paliktas puodynes, šiek tiek pasislėpėm nuo saulės. Vaikštinėjant lauke visur sutinkam augmeniją būdinga šiam kraštui, bet žaluma visiškai kitokia nei Lietuvoje, o ir žemė plika.... Taip pat buvo galima užsukt pasižiūrėt kaip audžiami kilimai, laisvai prisiliest prie staklių, verpimo ratelio.

Taip priėjom prie trečiosios muziejaus dalies, krokodilų fermos. Jau žengiant pirmuosius žingsnius link jos, pirmieji perspėjimo ženklai. Būkite atsargūs ir nepamirškite, kad krokodilai yra labai pavojingi gyvūnai. Taip pat, neerzinkite gyvūnų, saugokite savo asmeninius daiktus.

Taip, tikrai jų čia daug :). Kur be nueitum, kur be pažvelgtum ar vandeny ar ant kranto. Bet, atrodo įspūdingai. Iki šėrimo dar nemažai laiko, tai mes po truputį vaikštinėjam parko takais vis apžvelgdami gyvenančius krokodilus. Visur ramu, vieni gulinėja, kiti plaukioja. Ne vieną matėm išsižiojusį, o kaip vėliau paaiškėjo, tai būtent taip jie reguliuoja savo kūno šilumą.

Atėjo laikas, kai parko prižiūrėtojai pradėjo ruoštis krokodilų šėrimui. Pasiklausę kur patogiau stebėti laukėm to momento. Jie buvo šeriami iš kelių vietų. Bet jei manote, kad vyko kova už būvį dėl kiekvieno kąsnio :), tai labai klystat. Manau, kad čia gyvendami jie maisto gauna pakankamai, todėl ir numetus tikriausiai paukščių mėsą vieni kramsnojo, kiti visai į tai nekreipė dėmesio, nors ir prie pat jų būdavo gardūs kasneliai. Bet savo nasrais sutraiškydavo akimirksniu. Tikrai nesinorėtų papulti į jų draugiją.